džiūti

džiūti
džiū́ti, -sta (džiū̃sta Rdm, džiū̃va, džiū̃na Sg, Krš, Vn, Jdr), -vo (džiū̃vo Rdm, džiùvo) intr.; SD234,333, R 1. darytis sausam, sausėti: Kelias džiū́sta K. Išvelėjus padžiauk marškinius, tegul džiū́sta Kp. Rauplės jau džiūsta N. Žemės džiū́stama ir išdžiūstama Ds. | prk.: Tiek mislinau, tiek norėjau, kad mano širdis troško, galva džiū́vo Lp. Mat lietuvių dūšios ... plikuos plotuos, be miško, lyg tartum apkursta, tartum džiūsta nuo saulės ir palengvėl skursta A.Baran. ^ Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta (durys) Lg, Prl, Šl, Pn. ║ kietėti netenkant sulčių: Šiandien džiū̃na šienas pievo[je] J. Baigia obaliai, grybai džiū́t Ėr. Nedžiū́vę žirniai Lp. Džiūvusi žuvis Q508. Ūkinykas atrado džiūvusią meisą nu aksčių numaustytą M.Valanč. ^ Mėsa džiūsta, plunksnos pūsta (troba) B. ║ išnykti garuojant: Visų medžių rasa džiū́vo nuo mano žirgelio JD466. ^ Našlaitėlei nuo blakstienų ašaros nedžiūsta (dažnai reikia verkti) B.Sruog. Bėga, net balos džiūsta (labai greitai) KrvP(Vlkv). 2. vysti, glebti, nykti, žūti (apie augalus): Vysta džiūsta žalios rūtos – laikas palaistyt LTR(Lbv). Oi sėdžiu už stalelio, oi žiūriu pro langelį, oi džiū́sta vysta žalia rūtelė po seklyčios langeliu Dbč. Džiūst rūteliai, džiūst roželės, džiūst ir lelijelės, džiūst ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės D3. | prk.: Džiū́sta vysta širdužėlė kaip lanko[je] šienelis JD903. Džiūsiu vysiu kap rūtelė aš be tavę, berneli KrvD20. Išvež tave žmoneliai į svetimą šalaitę, džiūsi vysi, sesaitė, kai daržely rūtaitė LTIII414(Sln). Vysta džiūsta jaunystėlė pas šelmį bernelį LTR(Mrk). 3. lysti, menkėti: Tokis sūnus gražus auga, o bočia džiū́sta diena nuog dienos (ps.) Lz. Jis džiū́vo džiū́vo ir numirė, gal kokią džiovą turėjo Užp. Perdien nevalgęs džiū́sta OG339. Tas kūdikis džiū́sta K. Ką te džiūvì prie tų knygų, eik pavaikščiot Ėr. Kas kartas didžiaus įniko sergaloti ir džiūti M.Valanč. Jis džiū́sta iš rūpesčių KI36. Viduj nelaimės džiūstam iš baimės A.Baran. Žmonės nuog baimės ... nemintą džiūt ir salpt turi DP7. Žmonės džius dėlei baimės ir laukimo BPI14. | prk.: Džiū́stanti liga (džiova) KII39. Jis tur džiū́stančiąją ligą, jis serga džiū́stančiąja liga KI36. ^ Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas (kas dirba, tas ir turi) R172. ║ SD356, KI36 sirgti džiova: Maria jau treti metai džiūsta, ir kana, ar sustaisys Ds.
◊ ãkį džiū́ti Gl labai norėti ir negauti.
džiū̃nanti širdìs sakoma apie troškulį: Džiūnantèsnė širdìs paliekta nu denatūrato (išgėrus denatūrato) Šts.
širdìs džiū́sta ilgu: Be tėvynės širdis džiūsta Ppr.
\ džiūti; apdžiūti; atidžiūti; dadžiūti; įdžiūti; išdžiūti; paišdžiūti; nudžiūti; padžiūti; perdžiūti; pradžiūti; pridžiūti; sudžiūti; uždžiūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • džiūti — vksm. Kiemè džiūsta skalbiniai̇̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • džiūtis — džiūti̇̀s dkt. Eglýnų džiūti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • džiūtis — 1 džiūtìs sf. sing. (4) 1. džiovinimas; džiūvimas: Be vėjo maža džiūtìs Ktk. Tokiem dobilam reikia daug džiūties Grl. 2. džiūvimas, nykimas: Stuburo smegenų džiūtìs (med. tabes dorsalis) DŽ. Neviernuosius paliekt ant džiūties Mž288. Ištiks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ataverta — atãverta sf. (1) apversti dobilai prieš saulę džiūti: Dobilų atãverta baigia džiūti Tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dadžiūti — ×dadžiūti (hibr.) intr. Dv užbaigti džiūti: Linai da nedadžiūvę Brt. džiūti; apdžiūti; atidžiūti; dadžiūti; įdžiūti; išdžiūti; paišdžiūti; nudžiūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džiovinti — džiovìnti ( yti), ìna, ìno 1. SD1116, SD234,357, R, J caus. džiūti 1: Džiovinù šieną Kv. Linus bei salyklą džiovìnti K. O rudeny, būdavo, eina į pirtį linų džiovyt BsPIV16. Kur tą skūrą mes džiovysim? Nm. Apyneli žaliasis, pūroneli gražiasis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • džiūvimas — džiūvìmas sm. (2) Trgn, Š, džiūvimas (1), džiuvìmas (2) Š; SD1176 1. → džiūti 1: Baisus džiūvimas [vėjuotą dieną] Žr. Turėjo krūtinę silpną ir jautė gerklės džiuvimą rš. ║ Tokią dieną prastas džiūvìmas Gs. Šaltą dieną nėr džiuvìmo Rm. Ir to… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakupetė — pakupetė̃ sf. (34b), pãkupetė (1) Lkv 1. vieta, kur buvo sukrauta kupeta: Pakupetė̃j, kur stovėta kupetos, net žolė išpuvo Brt. Kur tik pakupetė̃, ten pelių olos išdumtos Gs. Aš grebojau pãkupetes Lz. 2. Lkv sugrėbtas ir paskleistas džiūti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pridžiūti — intr. 1. SD308, K prilipti džiūstant: Viršus indo apskretęs, o vidus pridžiūvęs nuo verėno J. Pirmiaus nuplėšė nuog jo anuos rūbus, kurie jau buvo pridžiūvę žaizdump jo DP176. 2. daug džiūti, šilti: Lipk nuo pečiaus, jau gana pridžiūvai nuopiet… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • susti — sùsti, sū̃sta (sų̃sta J, K.Būg, Š, sū̃sa K; N, suñsa Š, Slm, suñsta Pgr, sunta N), o intr. NdŽ, DŽ 1. N, K, L, Rtr, KŽ aptekti niežais; plikti nuo suso: Šuva, ožka suñsa, t. y. plinka nuo suskio J. Paršeliai suñsa, i pati nežinau nū ko Kv. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”